Lietaus vandens surinkimas: talpyklos ir surinktuvai

Lietaus vandens surinkimas: kaip tinkamai pasirinkti kaupimo sistemą

100 m² stogas vidutiniu klimatu, kai metinis kritulių kiekis siekia 800 mm, surenka vidutiniškai 80 000 litrų vandens per metus. Tokio kiekio pakanka 200 m² sodo laistymui visą sausą sezoną bei keturių žmonių namų ūkio tualeto ar skalbimo mašinos poreikiams tenkinti kelis mėnesius. Norint tinkamai surinkti šį vandenį, reikia pasirinkti talpyklą, atitinkančią realų surenkamą tūrį, o ne vien laisvą vietą sode.

Pirmasis kriterijus – prijungto stogo plotas ir dangos surinkimo koeficientas: klasikinė čerpė grąžina apie 85 % iškritusio vandens, o žaliasis stogas – tik apie 50 %, nes dalį drėgmės sugeria substratas. Padauginę pastato plotą iš vietinio metinio kritulių kiekio gausite teorinį galimą tūrį; padalinę šį skaičių iš 12, gausite realią bazę talpyklai apskaičiuoti pagal sausiausią mėnesį.

Požeminė talpykla ar antžeminis surinktuvas: du skirtingi naudojimo būdai

Požeminė polietileno talpykla, dažniausiai nuo 3000 iki 10000 litrų, pasiteisina, kai siekiama platesnio buitinio naudojimo: tualeto nuleidimo, skalbimo mašinos, automatinio laistymo. Jai reikalingi žemės kasimo darbai bei savitakis arba panardinamas siurblys prijungtas prie sistemos, o įrengimo kaina 5000 litrų modeliui prasideda nuo 2500 € (neįskaičiuojant kasimo darbų). Antžeminis surinktuvas, nuo 200 iki 1000 litrų, sumontuojamas per kelias valandas po esamu lietvamzdžiu ir puikiai tinka daržo ar gėlynų laistymui.

Filtravimas ir priežiūra: kaip išvengti stovinčio vandens

Prieš talpyklą įrengtas lapų filtras sulaiko stambesnes šiukšles, kad jos neužkimštų rezervuaro dugno. Naudojant vandenį buitiniams tikslams patalpose (WC, skalbimo mašina), rekomenduojama prie talpyklos išėjimo įrengti 100 mikronų sietelio filtrą kartu su UV dezinfekcija arba palikti 10 cm atstumą tarp perpildymo angos ir aukščiausio lygio, kad nebūtų grįžtamosios tėkmės – tai atitinka DTU 60.11 standarto rekomendacijas dėl negeriamojo vandens tinklų. Be šios minimalios priežiūros sukauptas vanduo pradeda žydėti dumbliais, kai temperatūra paviršiuje viršija 20°C, ypač permatomose antžeminėse talpyklose, esančiose saulėkaitoje.

• Antžeminė talpykla 200-300 l: retkarčiais laistomas balkonas ar mažas sodas, biudžetas 80-150 €
• Antžeminė talpykla 500-1000 l: reguliariai laistomas daržas, keli vandens ėmimo taškai, biudžetas 200-400 €
• Požeminė talpykla 3000-5000 l: automatinis laistymas + naudojimas patalpose (WC), biudžetas 2500-4000 € su įrengimu
• Požeminė talpykla 7500-10000 l: namas su didesniu nei 500 m² sodu ir keliais naudojimo taškais patalpose, biudžetas nuo 4500 €

Prijungimas prie elektros tinklo dažnai lieka nepakankamai įvertintas aspektas: paviršinis siurblys sunaudoja nuo 600 iki 1200 W ir turi būti apsaugotas atskiru diferencialiniu automatiniu jungikliu, jei jis maitina grandinę namo viduje. Paprastam naudojimui lauke su laistymo žarna pakanka savitakio čiaupo talpyklos apačioje, ir jokio elektros prijungimo nereikia.

Reglamentavimas ir deklaravimas savivaldybėje

Prancūzijoje lietaus vandens naudojimas namo viduje leidžiamiems tikslams (WC, grindų plovimas, skalbimo mašina esant tam tikroms sąlygoms) reikalauja deklaracijos savivaldybėje pagal 2008 m. rugpjūčio 21 d. potvarkį, o atskiras tinklas kiekviename vandens ėmimo taške turi būti pažymėtas piktograma „negeriamas vanduo“. Lietaus vandens negalima naudoti gėrimui, indų plovimui ar asmens higienai be papildomo vandens paruošimo geriamajam vartojimui, o tai retai kas iš privačių asmenų įdiegia dėl brangios gilios filtracijos.

Renkantis tarp kelių modelių dažniausiai reikia palyginti realų stogo surenkamą tūrį su numatomu naudojimo dažnumu: geriau šiek tiek mažesnė talpykla, kuri greitai prisipildo, nei per didelė, kurioje vanduo stovi savaitėmis tarp lietaus.

Kokio tūrio lietaus vandens talpyklą rinktis sodui?

Skaičiuokite pagal stogo plotą ir laistymo poreikį: 200–300 l statinės užtenka gėlynui ar nedideliam šiltnamiui, 500–1000 l – daržui iki 200 m². Šioje kategorijoje siūlome 14 modelių šiame tūrio intervale. Renkantis lietaus vandens statinę su čiaupu, patikrinkite, ar čiaupas įtaisytas 5–10 cm virš dugno – taip nuosėdos lieka apačioje ir neužkemša žarnos.

Kaip veikia lietvamzdžio surinktuvas ir ar sunku jį sumontuoti?

Lietaus vandens surinktuvas nuo latako įstatomas į lietvamzdį perpjovus jį maždaug 5 cm žemiau statinės viršaus. Vidinis tinklelis atskiria lapus ir smėlį, o pripildžius talpyklą vanduo savaime grįžta į lietvamzdį – perpildymo nebus. Montavimui reikia tik pjūklelio ir 30 minučių; jungtis tinka 75–110 mm skersmens plastikiniams ir cinkuotiems vamzdžiams.

Kuo skiriasi antžeminė statinė nuo požeminės talpyklos?

Antžeminė statinė gaminama iš UV atsparaus polietileno, statoma ant pakylos ir vanduo teka savitaka – tinka rankiniam laistymui. Požeminė lietaus vandens talpykla nešąla, netiesia dumblių dėl tamsos ir talpina 1500 l ir daugiau, tačiau reikia iškasos bei siurblio. Jei laistote lašeliniu būdu, siurblio prireiks abiem atvejais – bent 2 bar slėgio.

Kaip prižiūrėti talpyklą žiemą ir per sezoną?

Prieš šalčius statinę ištuštinkite, čiaupą palikite atsuktą arba išsukite, o dangtį uždarykite – užšalęs vanduo plečiasi ir suskaldo plastiką. Lietaus vandens talpyklos priežiūra žiemą tuo ir baigiasi. Sezono metu du kartus išplaukite surinktuvo tinklelį ir kartą per metus išvalykite dugno dumblą šepečiu bei paprastu vandeniu, be chemikalų.