Daugiau nei 12 metų praktinės patirties testuojant laistymo žarnas, purkštuvus, lašelinio drėkinimo sistemas ir vandens surinkimo sprendimus realiomis sodo sąlygomis.
Kaip įrengti lašelinio laistymo sistemą: nuo paprasčiausio iki išsamiausio sprendimo.
Nesvarbu, kokį sprendimą pasirinksite, lašelinio laistymo sistemą labai paprasta įrengti, o vandens sąnaudų požiūriu tai ekonomiškiausias laistymo būdas. Lašeliniam laistymui reikalinga įranga gali apsiriboti vien žarna, tačiau efektyviausiam, galinčiam būti automatizuotam, sprendimui reikia šiek tiek daugiau priedų.
Kokios žarnos tinka lašeliniam laistymui?
Galimi keli žarnų tipai:
Poringa žarna: vanduo sunkiasi per mikroporėtą sienelę be slėgio, veikiant gravitacijai. Ją labai lengva įrengti, ji labai ekonomiška, tačiau gana paprasto tipo: turi ribotą tarnavimo laiką, o vanduo teka netolygiai (jo daugiau tiekiama linijos pradžioje).
Drip žarna (lašintuvo vamzdelis): tai iš anksto pradurta žarna su integruotais lašintuvais. Rekomenduojama sodinant eilėmis. Vanduo tiekiamas tolygiai, o žarną galima užkasti į žemę.
Polietileno vamzdis: įrengimas brangesnis, tačiau laistymas tikslesnis. Reikalingi alkūniniai fitingai ir tėjiniai atšakų fitingai. Pagrindinis vamzdis prijungiamas prie čiaupo antgalio, o toliau grandinę sudaro plonesni vamzdeliai su lašintuvu prie kiekvieno augalo šaknies.
Iš ko sudaryta lašelinio laistymo sistema?
Be žarnų, efektyvią lašelinio laistymo sistemą sudaro:
Slėgio reduktorius: jis turi būti sumontuotas prie čiaupo antgalio; jis būtinas, nes lašelinio laistymo sistema veikia esant žemam slėgiui.
Filtras: rekomenduojamas, kad lašintuvai ir žarnos neužsikimštų, ypač jei vanduo kalkėtas arba imamas iš šulinio.
Programuotuvas: tai automatinio laistymo sistemos pagrindinis elementas. Jis įjungia laistymą numatytu laiku, nustatytai trukmei. Taigi galite ramiai išvykti atostogauti – jūsų sodas bus laistomas. Jei turite kelias grandines, galite laistyti tik dalį sodo. O jei prie programuotuvo prijungsite lietaus jutiklį, laistymas sustos, jei pradės lyti.
Vožtuvai: jie leidžia atskirti atšakas (pavyzdžiui, laistyti tik dalį grandinės) ir išleisti vandenį iš sistemos.
Mikropurkštuvai ar lašintuvai?
Mikropurškimas, kaip ir lašelinis laistymas, yra mikroirigacijos rūšis. Tai taip pat žemo slėgio laistymo būdas, kuris imituoja labai smulkų lietų, siekiantį nuo 1 iki 3 m. Įrengimas toks pat kaip ir lašelinio laistymo: čiaupo antgalis, prireikus programuotuvas, filtras ir slėgio reguliatorius, pagrindinis vamzdis ir atšakos. Tačiau mikropurkštuvų debitas didesnis nei lašintuvų, todėl jų negalima sujungti į tą pačią žarną.
Pasirinkimas tarp lašintuvų ir mikropurkštuvų iš esmės priklauso nuo dviejų veiksnių:
Dirvožemio pobūdis:
Lengvas ir poringas (smėlingas) dirvožemis nesulaiko vandens, jam reikia dažno, bet trumpo laistymo. Mikropurškimas yra šio tipo dirvožemiui pritaikytas sprendimas.
Tuo tarpu sunkų, molingą dirvožemį reikia laistyti ilgai, bet rečiau, kad vanduo prasiskverbtų giliai. Lašintuvai leidžia vandeniui pasiekti šaknis.
Sodinių tipas
Lašintuvai skirti sodinimui eilėmis, idealiai tinka daržui, tačiau netinka gėlynams ar dideliems plotams, kuriems geriau rinktis mikropurškimą.
Susisiekite su mumis, jei jums reikia pagalbos renkantis lašelinio laistymo sistemą: mūsų technikai patars, koks sprendimas tinkamiausias jūsų sodui.
